|
gudriausias žvirblis
Mokykloje
-o gal po pamokų-
išgirdo žvirblis kad gi medžiai-auga!
Ir sugalvojo sau čiriklis
kaip pakilt iki dangaus.
"Nutūpsiu," sakė sau, "aš ant šakos
ir kantriai lauksiu.
Gi medis-augs
šaka ta-kils
kilsiu ir aš!"
Surado žvirblis šaką
ir įsitaisė sau patogiai
net stębesį pajuto, kad viens taip sugalvojo
ir susikaupęs laukė
kad augtų tas jo medis.
Ar saulė plieskė
ar pylė lietūs
čiriklis pasiryžęs tik į žemę ir žiūrėjo
ir po kiek laiko net pajuto
kaip žemė tolsta.
Aukštyn!
Aukštyn, aukštyn!
Čiriklį kėlė medis
augdamas, nors nepastebimai
vis tiek ta žemė tolo.
Aukštyn!
Aukštyn, aukštyn
čiriklis įsikibęs
pajuto kaip jau svaigsta jam galva
nuo tokio aukščio.
Galop tik-
pliumpt!
Nuo bado žuvęs žvirblis
į žemę netikėtai grįžo
o paskutinę mintį jis turėjo tokią:
"Aš-menkas žvirblis
be koto, be šaknų-
bet vienas aš
palaužiau Dievo valią
ir pakilau tarp medžių didingų!"
Pušų šakose suošė vėjelis
išdžiūvęs lapas pridengė čiriklį
o danguje, ir sukosi ir nardė
ne tokie gudrūs
žvirbliai.
-Raimundas 3/24/07
|
